Sunkią dieną ranka siekia šokolado. Ar tas instinktas turi mokslinį pagrindą? Mokslininkai į šį klausimą pažiūrėjo rimtai: su hormonų matavimais, streso testais ir kontrolinėmis grupėmis. Rezultatai įdomūs, tačiau kuklesni, nei dažnai skelbiama antraštėse.
Trumpai: keli nedideli klinikiniai tyrimai vertino, ar šokoladas veikia stresą ir nuotaiką. Kai kurie rezultatai įdomūs, tačiau tyrimai buvo trumpi, juose dalyvavo nedaug žmonių, o išvados nevienodos. Todėl šokolado negalima laikyti streso mažinimo priemone.
Šokoladas ir stresas: ką parodė klinikiniai tyrimai
Saudo Arabijos mokslininkai 2014 metais paėmė 60 medicinos studentų ir dvi savaites kasdien davė jiems po 40 gramų šokolado: vieni gavo juodąjį, kiti pieninį, treti baltą. Prieš ir po eksperimento visi užpildė standartizuotą streso anketą. Visos trys grupės baigė tyrimą su šiek tiek mažesniais streso balais, tačiau čia svarbu ne galutinis skaičius, o pokytis nuo pradžios. Juodojo šokolado grupė nukrito vidutiniškai 2,2 taško ir tai buvo statistiškai reikšminga (p = 0,03). Pieninio šokolado grupė nukrito 3,4 taško, taip pat reikšmingai (p = 0,004). Baltojo šokolado grupė nukrito 1,65 taško, tačiau šis pokytis statistiškai nereikšmingas (p = 0,364), tai yra, tokio dydžio svyravimą galima paaiškinti atsitiktinumu. Baltajame šokolade nėra kakavos sausųjų medžiagų: tik kakavos sviestas, cukrus ir pienas. Tačiau palyginus visas tris grupes po dviejų savaičių, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp jų nerasta, o savo išvadą autoriai taikė tik moterims. Todėl šis tyrimas neįrodo, kad pokytį lėmė būtent kakava.
Tais pačiais metais Šveicarijos komanda, dirbusi Berno ir Ciuricho universitetuose, žiūrėjo į tai kitaip: matavo streso hormonus. Dalyviai praėjo streso testą, po kurio buvo išmatuoti streso hormonai. Vyrams, kurie likus dviem valandoms iki testo vieną kartą suvalgė 50 gramų juodojo šokolado, kortizolio kiekis seilėse ir adrenalino kiekis kraujyje per testą pakilo reikšmingai mažiau nei kontrolinėje grupėje. Įdomiausia tai, kad smegenų siunčiamas streso signalas abiem grupėms buvo vienodas, tačiau antinksčių atsakas šokoladą vartojusioje grupėje buvo silpnesnis. Kitaip tariant, kūnas reagavo ramiau, nors smegenys tokio pat lygio stresą pajuto. Šis tyrimas buvo paskelbtas žurnale Journal of the American College of Cardiology, viename prestižiškiausių kardiologijos žurnalų pasaulyje.
2024 metais žurnale Scientific Reports buvo paskelbtas aukšto patikimumo atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas su 60 menopauzę patiriančių moterų. Aštuonias savaites kasdien po 12 gramų: viena grupė gavo 78% juodąjį šokoladą, kita gavo pieninį. Tyrimo pabaigoje depresijos skalės balas juodojo šokolado grupėje buvo reikšmingai mažesnis: skirtumas 2,3 taško (p = 0,003). Miegas ir svoris tarp grupių nesiskyrė.
Ką tai reiškia praktiškai
Visi trys tyrimai buvo nedideli (60 ar 65 dalyviai) ir trumpi: nuo vieno suvalgymo iki aštuonių savaičių. Jie rodo įdomią kryptį, tačiau neleidžia teigti, kad šokoladas mažina stresą. Viename tyrime pieniškas šokoladas pasirodė ne prasčiau nei juodasis, kitame keitėsi organizmo hormonų atsakas, bet ne dalyvių streso vertinimas, o trečiame vietoj streso buvo matuojama depresija.
Vis dėlto šokolado plytelę po ranka turėti verta: tai paprastas ir malonus būdas pasilepinti. Ne kažkokia didelė procedūra, o tiesiog sąmoningas pasirinkimas, kurį galima padaryti iš anksto, kol diena dar nepasidarė sunki.
Šokoladas skiriasi skoniu, kakavos kiekiu, kilme ir tekstūra, todėl čia tikrai yra ką rinktis. Vieni mėgsta juodą, kartų šokoladą, kiti renkasi švelnesnius, pieniškus variantus. Užsukite į mūsų šokolado skiltį ir pasirinkite ką nors, kas atitinka jūsų skonį. Galbūt rasite ir naują mėgstamą.
