Sunkią dieną ranka siekia šokolado. Tas instinktas, pasirodo, turi pagrindą: ne tik psichologinį, bet ir biocheminį. Mokslininkai į tą patį klausimą pažiūrėjo rimtai, su kraujo tyrimais, streso testais ir kontrolinėmis grupėmis. Tyrimai atskleidė, kad šokoladas tikrai veikia streso lygį. Ne tik subjektyviai, bet ir kaip išmatuojami hormonų pokyčiai kraujyje.
Trumpai: keli kontroliuojami klinikiniai tyrimai rodo, kad reguliarus juodojo šokolado vartojimas statistiškai reikšmingai mažina streso hormono kortizolio kiekį kraujyje, gerina nuotaikos rodiklius ir mažina depresijos simptomus. Svarbi detalė: baltasis šokoladas tokio paties poveikio neduoda, o tai rodo, kad efektas susijęs su kakavos sudedamosiomis dalimis, o ne tiesiog su saldumu.
Šokoladas ir stresas: ką parodė klinikiniai tyrimai
Saudo Arabijos mokslininkai 2014 metais paėmė 60 medicinos studentų ir dvi savaites kasdien davė jiems po 40 gramų šokolado: vieni gavo juodąjį, kiti pieninį, treti baltą. Prieš ir po eksperimento visi užpildė standartizuotą streso anketą. Visos trys grupės baigė tyrimą su šiek tiek mažesniais streso balais, tačiau čia svarbu ne galutinis skaičius, o pokytis nuo pradžios. Juodojo šokolado grupė nukrito vidutiniškai 2,2 taško ir tai buvo statistiškai reikšminga (p = 0,03). Pieninio šokolado grupė nukrito 3,4 taško, taip pat reikšmingai (p = 0,004). Baltojo šokolado grupė nukrito 1,65 taško, tačiau šis pokytis statistiškai nereikšmingas (p = 0,364), tai yra, tokio dydžio svyravimą galima paaiškinti atsitiktinumu. Baltajame šokolade nėra kakavos sausųjų medžiagų: tik kakavos sviestas, cukrus ir pienas. Tai ir buvo pagrindas teigti, kad efektą lemia kakavos sudedamosios dalys, o ne saldumas ar psichologinis pasitenkinimas.
Tais pačiais metais Šveicarijos komanda, dirbusi Berno ir Ciuricho universitetuose, žiūrėjo į tai kitaip: tiesiai į kraują. Dalyviai praėjo streso testą, po kurio buvo išmatuoti streso hormonai. Vyrai, kurie prieš tai vartojo juodąjį šokoladą, turėjo reikšmingai mažesnį kortizolio ir adrenalino kiekį nei kontrolinė grupė. Įdomiausia tai, kad smegenų siunčiamas streso signalas abiem grupėms buvo vienodas, tačiau antinksčių atsakas šokoladą vartojusioje grupėje buvo silpnesnis. Kitaip tariant, kūnas reagavo ramiau, nors smegenys tokio pat lygio stresą pajuto. Šis tyrimas buvo paskelbtas žurnale Journal of the American College of Cardiology, viename prestižiškiausių kardiologijos žurnalų pasaulyje.
2024 metais žurnale Scientific Reports buvo paskelbtas aukšto patikimumo atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas su 60 menopauzę patiriančių moterų. Aštuonias savaites kasdien po 12 gramų: viena grupė gavo 78% juodąjį šokoladą, kita gavo pieninį. Tyrimo pabaigoje depresijos skalės balas juodojo šokolado grupėje buvo reikšmingai mažesnis: skirtumas 2,3 taško (p = 0,003). Miegas ir svoris tarp grupių nesiskyrė.
Ką tai reiškia praktiškai
Šokoladas turi savybių, kurių kiti saldumynai neturi, ir tai ne rinkodaros teiginys, o tyrimų išvada. Kakava mažina streso lygį. Tai pastebėta skirtingose šalyse, skirtingais metodais, skirtingose tiriamųjų grupėse, ir kiekvieną kartą efektas buvo siejamas su kakava, o ne su saldumu kaip tokiu.
Todėl sunkioms dienoms verta turėti šokolado plytelę po ranka. Tai paprastas, malonus ir, kaip dabar žinome, moksliškai pagrįstas būdas pasirūpinti savimi. Ne kažkokia didelė procedūra, o tiesiog sąmoningas pasirinkimas, kurį galima padaryti iš anksto, kol diena dar nepasidarė sunki.
Šokoladas skiriasi skoniu, kakavos kiekiu, kilme ir tekstūra, todėl čia tikrai yra ką rinktis. Vieni mėgsta juodą, kartų šokoladą, kiti renkasi švelnesnius, pieniškus variantus. Abu turi kakavos, abu buvo tiriami. Užsukite į mūsų šokolado skiltį ir pasirinkite ką nors, kas atitinka jūsų skonį. Galbūt rasite ir naują mėgstamą.
