Atidarote skardinę, pakepate duonos riekę, užlašinate citrinos sulčių – ir paprasčiausi pietūs paruošti per dvi minutes. Sardinės ilgą laiką buvo laikomos „neturtingųjų žuvimi“, tačiau pastaraisiais metais jos vėl sugrįžo ant mūsų stalų. Ir tam yra rimtų priežasčių, kurios neturi nieko bendro su trumpalaikėmis tendencijomis. Trumpai tariant: sardinės yra viena maistingiausių ir kartu saugiausių (mažai gyvsidabrio) žuvų, o kainuoja vos kelis eurus už skardinę.
Iš kur atkeliavo sardinės ir kodėl jos taip mėgstamos
Manoma, kad pavadinimą sardinės gavo nuo Sardinijos salos prie Italijos krantų, kur jas kadaise gausiai gaudydavo – nors kalbininkai dėl šios kilmės ginčijasi. Pati sardinių konservavimo idėja gimė Prancūzijoje: dar XIX amžiaus pradžioje Nante pradėtos gaminti pirmosios sardinės skardinėse, o iš Bretanės ši tradicija pamažu pasklido į Portugaliją, Ispaniją ir Maroką. Būtent pietų pakrantėse ėmė augti fabrikai, kurie šviežiai sugautas žuveles rankomis dėjo į skardines su alyvuogių aliejumi. Portugalijoje konservuotos sardinės iki šiol yra savotiškas nacionalinis simbolis – jų net dovanojama, o populiariuose festivaliuose keptos sardinės yra pagrindinis patiekalas.
Sardinės priklauso vadinamųjų mažųjų riebiųjų žuvų grupei kartu su ančiuviais ir šprotais. Klasikinė europinė sardinė – Sardina pilchardus – kaip tik tokia ir keliauja į mūsų parduodamas portugališkas konservų skardines. Tai migruojančios žuvys, kurios maitinasi planktonu, todėl maisto grandinėje jos yra labai žemai. Būtent dėl to jose susikaupia mažai sunkiųjų metalų – prie to dar grįšime. O populiarumą lemia ne tik skonis: tai vienas pigiausių būdų gauti tokias maistines medžiagas, dėl kurių kitos žuvys kainuoja kelis kartus brangiau.
Ką iš tikrųjų gauname suvalgę sardinių
Sardinės yra viena maistingiausių žuvų pasaulyje ir tai nėra perdėta. Šimtas gramų sardinių turi apie 25 gramus baltymų – beveik tiek pat, kiek vištienos krūtinėlėje, tik šįkart kartu su sveikaisiais riebalais.
Įdomiausia dalis – omega-3 riebalų rūgštys. Šimtas gramų sardinių duoda maždaug 1,5–2 gramus EPA ir DHA – tų pačių riebalų rūgščių, dėl kurių žmonės perka brangius žuvų taukų papildus. Šios rūgštys siejamos su geresne širdies ir kraujagyslių būkle: tyrimai rodo, kad jos padeda mažinti trigliceridų kiekį kraujyje ir palaiko normalią kraujagyslių funkciją. Kitaip tariant, viena skardinė sardinių per savaitę gali pakeisti dalį to, ką bandote gauti iš papildų.
Yra ir mažiau žinoma pusė. Jeigu valgote sardines su kauliukais – o konservuotose jos beveik visada būna su minkštais, lengvai sukramtomais kauliukais – gaunate stebėtinai daug kalcio. Šimtas gramų padengia apie trečdalį dienos kalcio normos ir nemažą dalį vitamino D. Šis derinys retas: kalcis ir vitaminas D dirba kartu stiprindami kaulus, o daugumoje produktų tenka jų ieškoti atskirai. Pridėkite dar vitamino B12, geležies ir fosforo – ir gausis maža, bet labai tankiai maistinėmis medžiagomis prikrauta žuvelė.
Dar vienas argumentas – gyvsidabris. JAV maisto ir vaistų administracija sardines priskiria prie saugiausių žuvų pasirinkimų, nes dėl trumpo gyvenimo ir žemos vietos maisto grandinėje jose susikaupia labai mažai gyvsidabrio. Tai svarbu tiems, kurie nori valgyti žuvį dažnai, bet vengia tunui būdingos rizikos.
Aliejuje ar padaže: kaip pasirinkti
Konservuotos sardinės paprastai skiriasi pagal tai, kame jos sudėtos – ir tai keičia ne tik skonį, bet ir tinkamumą skirtingiems patiekalams.
Klasika yra sardinės alyvuogių aliejuje. Aliejus švelnina žuvies skonį ir saugo jos tekstūrą, todėl tokios sardinės puikiai tinka tiesiog ant duonos arba salotose. Mūsų parduotuvėje rasite tradiciškai Portugalijoje rankomis gamintas Manná sardines alyvuogių aliejuje.
Jeigu vertinate kuo aiškesnę sudėtį, verta atkreipti dėmesį į Manná sardines pirmo šalto spaudimo alyvuogių aliejuje. Jų sudėtis itin paprasta – 75 % grynos sardinės ir 24 % aukščiausios kokybės pirmo šalto spaudimo alyvuogių aliejaus. Toks aliejus turi sodresnį skonį ir yra mažiau apdorotas, tad tinka tiems, kuriems svarbu kuo natūralesnis produktas.
Trečias variantas – sardinės pomidorų padaže. Pomidorų padažas suteikia rūgštumo ir sodrumo, todėl tokios sardinės gerai dera su makaronais, ryžiais ar tiesiog su šilta duona šaltą dieną. Tai dažnai mėgstamiausias pasirinkimas tiems, kuriems gryno aliejaus skonis atrodo pernelyg sodrus.
Bendra taisyklė paprasta: aliejuje sudėtos sardinės yra universalesnės ir švelnesnės, o padaže – sodresnės ir labiau primenančios užbaigtą patiekalą.
Trumpa išvada
Verta žinoti, kad konservuotose žuvyse būna druskos, tad jei ją ribojate, prieš valgydami galite nuvarvinti skystį – bet saikingai sardinės puikiai papildo subalansuotą mitybą. Iš esmės tai retas atvejis, kai pigus, patogus ir ilgai negendantis produktas tuo pat metu yra ir labai maistingas. Viena skardinė duoda kokybiškų baltymų, omega-3, kalcio ir vitamino D – ir visa tai be ypatingo gaminimo. Jei norite į savo savaitės valgiaraštį įtraukti daugiau žuvies be vargo, tradicinės portugališkos sardinės yra paprastas būdas pradėti. Visą Manná sardinių asortimentą galite peržiūrėti mūsų parduotuvėje.
